- smurgius
- smur̃gius, -ė smob. (2) Up, Vn, Kv, smùrgius (1) NdŽ; I 1. žr. 2 smurgis: Tėvas smurgius, ir vaikas apsisnargliavęs Rs. Ans didis smur̃gius Šll. Smurgiau, ko lendi į akis! LTR(Šmk). 2. Ktč menk. nesubrendęs žmogus, pienburnis: Kas čia tokio smur̃giaus klausas! NmŽ. Krekeną nusišluostyk, smur̃giau, ne kitus mokyk! Skdv. Ne smur̃gius koks, bet papuikys vyras Rt.
Dictionary of the Lithuanian Language.